- atramtis
- atram̃tis sm. (2) Klp, Š, ãtramtis (1) K šieno ar šiaudų stirtos ramstis; stulpo ar ko kito atrama: Virstantį žiogrį atremk su atramčiù J. Trobos balkis supuvęs, reikalingas ãtramtis Brs. Namų sienos iškrypo, reikės dėti ãtramtį, kad neišvirstų Brs. Atnešk atramtẽlį, paremsiam obels šakas Žd.
Dictionary of the Lithuanian Language.